Lietuva turi tapti saugiausia vieta žemėje!

Kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas

PAREMTI PAPRASTA:

  • Keliauk į AUKOJIMO PUSLAPĮ.
  • Užpildyk formą.
  • Įvesk aukojamos sumos dydį.
  • Spausk PAAUKOTI.

Kandidatas į Respublikos
Prezidentus

Giedrimas Jeglinskas

Lietuva turi tapti saugiausia vieta žemėje

Kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas

Saugios Lietuvos vizija

Saugios Lietuvos vizija

Saugi Lietuva, kurioje svarbus kiekvienas!

Lietuvos saugumas – pamatas, suteikiantis galimybę kurti socialiai teisingą, politiškai ir ekonomiškai stabilią Lietuvą, kurioje svarbus kiekvienas.

Šiandien Lietuvai reikia ne formalaus statisto, bet tikro lyderio ir vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, turinčio patirties ir gebėjimų ginti šalies ir žmonių interesus visame pasaulyje.

Esu įsitikinęs, kad mano patirtis NATO vadovybėje, formuojant sprendimus tarptautinėse derybose, ir Lietuvos krašto apsaugos sistemoje ne tik išskiria mane iš kitų kandidatų, bet tampa būtina lyderystės sąlyga akistatoje su išaugusiomis grėsmėmis.

Tad kviečiu Jus visus palaikyti mano saugios Lietuvos viziją, kurią įgyvendinus:

  • Lietuva taps saugiausia vieta žemėje.
  • Užsienio politika – grįsta Lietuvos interesais.
  • Ekonomika – technologiškai pažangi.
  • Visuomenė – vieninga ir susitelkusi.
  • Žmogus – pasirengęs globaliems iššūkiams.

Su visa mano vizijos Lietuvai programa kviečiu susipažinti čia.

Giedrimas Jeglinskas

Lietuva – saugiausia vieta žemėje

Gyvendami geopolitinio nestabilumo laikais, kai išorinės grėsmės yra visai šalia, visų pirma privalome užtikrinti savo šalies ir jos piliečių saugumą. Sieksiu ir toliau ryžtingai didinti gynybos finansavimą kuriant pažangiausią kariuomenę regione, užtikrinant NATO sąjungininkų buvimą Lietuvoje, plečiant gynybinius pajėgumus, stiprinant visuomenės vienybę ir atsparumą, vystant gynybos pramonę. 

I. GYNYBINIŲ PAJĖGUMŲ PLĖTRA

  • Stiprus karys – stipri kariuomenė. Tinkamai aprūpintas, motyvuotas ir pasirengęs karys lemia kariuomenės gebėjimą apginti savo šalį. Privalome užtikrinti patrauklias darbo sąlygas ir motyvuojantį karių atlyginimą, įvesti tęstinį karininkų karjeros planavimą, karių integravimą po tarnybos į darbo rinką ir orią pensijų sistemą.
  • Integruota oro gynyba su Baltijos šalimis ir Lenkija. Iki 2026 m. pabaigos visavertė trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio oro gynyba turi būti išvystyta bendradarbiaujant su mūsų kaimynais – Latvija, Lenkija ir Estija. Šis sprendimas, tai priešo atgrasymo ir gynybos ašis.
  • Stipri ir moderni Lietuvos kariuomenės divizija. Visavertė Lietuvos kariuomenės divizija su visais reikiamais paramos elementais turi būti sukurta per artimiausius dvejus metu. Divizijai turi būti užtikrinta efektyvi logistika, amunicijos tiekimas, remontas, medicinos parama, elektroninės kovos priemonės.

II. DAUGIAU UŽSIENIO SĄJUNGININKŲ LIETUVOJE

  • Vokiečių brigada Lietuvoje iki 2027 m. Turime užtikrinti tiesioginę sąveiką tarp vokiečių brigados, Lietuvos kariuomenės,
    NATO ir JAV pajėgų Lietuvoje.

  • Suvalkų koridorius – laisvo karinio mobilumo zona. Suvalkų koridorius, o kartu ir Lietuva, turi tapti saugiausia vieta žemėje. Tai galime padaryti sukurdami G-PLUS (angl. Germany, Poland, Lithuania, USA) formatą, kuriame keturios NATO sąjungininkės – Vokietija, Lenkija, Lietuva ir JAV turėtų teisę telkti karines pajėgas, teisę manevruoti, vykdyti pratybas ir tokiu būdu atgrasyti bet kokią galimą Rusijos ir Baltarusijos agresiją.
  • Karinis mobilumas. Visa Lietuvos susisiekimo infrastruktūra – keliai, geležinkeliai, tiltai, uostai ir oro uostai turi būti pritaikyti prie sąjungininkų atvykimo greičio ir masto.

III. VIENINGA IR ATSPARI VISUOMENĖ

  • Nacionalinė piliečių tarnyba. Šis modelis, sudarytų sąlygas merginoms ir vaikinams po mokyklos atlikti vienų metų pilietinę tarnybą kariuomenėje, ligoninėse, socialinių paslaugų įstaigose ar ugdymo įstaigose. Jaunuoliai geriau suprastų valstybės vaidmenį, suvoktų pilietiškumo svarbą, gebėtų įsitraukti ne tik į krašto gynybos, bet ir į kitą pilietinę veiklą ir iniciatyvas.
  • Sustiprinta Šaulių sąjunga. Būtina pritraukti daugiau piliečių ir finansiškai sustiprinti Šaulių sąjungą, padedant jai tapti strategiškai svarbia organizacija, ugdančia ir jaunąją Lietuvos kartą.
  • Visuotinis šaukimas. Šauktinių skaičius turi augti, bet ne mažiau svarbu, kad privalomoji karinė tarnyba atlieptų Lietuvos kariuomenės kuriamos divizijos reikmes ir struktūrą. Privalome sukurti tokias sąlygas, kad karinė tarnyba būtų ne tik pareiga, bet ir garbė bei privilegija kiekvienam šalies piliečiui.
  • Civilinės saugos užtikrinimas. Nebegalime sau leisti imituoti civilinės gynybos pasirengimo šalyje. Turime užtikrinti naujos kartos civilinę saugą: nuo privalomų pirmosios pagalbos kursų organizavimo visuomenei iki realių, o ne imituojamų slėptuvių įrengimo. Siūlau stabdyti brangių ir nebūtinų objektų statybas šalyje, kol nebus tinkamai apsaugoti Lietuvos žmonės.

IV. AUGANTI IR INTEGRUOTA LIETUVOS GYNYBOS PRAMONĖ

  • Gynybos inovacijų plėtra. Sparčiai augantis gynybos finansavimas ir technologinis progresas – tai beprecedentė galimybė, kuria privalome pasinaudoti. Lietuvos gamintojams turi atsiverti Europos ir NATO šalių rinkos, o Ukrainos gamintojai savo gamybines linijas perkelti į Lietuvą. Gynybos inovacijų centras užtikrintų šių procesų valdymą ir būtų centrinė institucija Lietuvos gynybos pramonės ekosistemoje.
  • Gynybos pramonės vystymas šalyje. Vystydami gynybos pramonę, turime siekti, kad didžioji dalis gynybos biudžeto išlaidų liktų Lietuvos ekonomikoje. Planuodami didelių sistemų pirkimus, turime dėti visas pastangas, kad Lietuvos įmonės būtų įtrauktos į pasiruošimo procesą ir galėtų įsivertinti potencialą pramoniniam bendradarbiavimui su didžiųjų sistemų tiekėjais iš užsienio, o ateityje taptų jų tiekimo grandinės dalimi.

Lietuvos interesais grįsta užsienio politika

Prezidento lyderystė įgyvendinant užsienio politiką privalo būti grįsta nacionaliniais šalies interesais. Sieksiu, kad Lietuva būtų vertinama kaip stipri ir patikima tarptautinė partnerė, vykdanti nuoseklią ir prognozuojamą užsienio politiką, bet kartu gebanti greitai prisitaikyti prie besikeičiančių tarptautinių realijų. Lygiavertės partnerystės siekis su užsienio partneriais turi būti grįstas nuosekliais ilgalaikiais tarpusavio įsipareigojimais, o ne apsiriboti proginiais susitikimais ar asmeninėmis užsienio politikos avantiūromis. 

I. PATIKIMA IR LYGIAVERTĖ PARTNERYSTĖ

  • NATO Lietuvos gynybos garantas. Turime dirbti su aljansu, siekdami gausesnio NATO sąjungininkų karių buvimo Lietuvos teritorijoje ir užtikrindami, kad į bet kokią agresiją mūsų šalies atžvilgiu būtų atsakoma galingai, ryžtingai ir tuoj pat.
  • JAV strateginė Lietuvos partnerė. Transatlantinė dimensija privalo būti kertine užsienio ir saugumo politikos kryptimi. Privalome stiprinti diplomatinius santykius su JAV, siekti didesnio jos įsitraukimo, kad užtikrintume mūsų šalies ir regiono saugumą bei ekonominį stabilumą.
  • Lietuvos lyderystė Europos Sąjungoje. Lietuvos pozicijos ES turi būti nuoseklios ir telkiančios, o ne fragmentiškos ir nepamatuotai ambicingos visai Europai svarbiais klausimais. Esu tikras, kad Lietuva turi potencialo stiprinti savo lyderystę ES formuojant bendrą užsienio ir sankcijų politiką, plėtros darbotvarkę, taip pat teikti būtinus politinius siūlymus dėl paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai. 


II. TVARI REGIONINĖ PARTNERYSTĖ

  • Vokietija ir Lenkija ekonomikos ir saugumo srityje yra kertinės regioninės partnerės, su JAV papildančios Lietuvą užtikrinant Suvalkų koridoriaus saugumą. Ekonominių santykių stiprinimas per gynybos pramonę privalo prisidėti prie jau tradicinių prekybos kelių.
  • Baltijos šalys – vieningos ir susitelkusios. Turime užtikrinti, kad Baltijos regionas būtų vienas stipriausių ir saugiausių Europoje, atsisakydami konkurencinių kovų ar siaurų interesų protegavimo. Visos trys Baltijos šalys turi dirbti susitelkusios, dėl bendrų sprendimų gynybos, ekonomikos, investicijų pritraukimo srityse.

III. RYŠIŲ SU DEMOKRATIJOMIS STIPRINIMAS IR EKONOMINĖ DIPLOMATIJA

  • Parama Ukrainai – iki pergalės! Vienybė su sąjungininkais. Išlaikydami vienybę su NATO sąjungininkėmis, ES ir kitomis Ukrainos šalimis-rėmėjomis, turime teikti visokeriopą paramą Ukrainai, nes jos pergalė – pagrindinis kelias į mūsų regiono saugumą. Ukrainos narystė ES ir NATO kriterijus atitinkančios valstybės statusas yra mūsų visų siekiamybė.
  • Diplomatija, padedanti šalies verslui. Turime užtikrinti, kad diplomatinėje tarnyboje netrūktų kompetentingų, ekonomikos sritį išmanančių specialistų, padedančių Lietuvos verslams įsilieti į pasaulines tiekimo grandines.

Technologiškai pažangi ekonomika

Technologinis progresas keičia šalių ekonomiką, socialinę sąrangą, švietimą ir saugumą visame pasaulyje. Todėl privalome laiku identifikuoti ateinančias galimybes ir užtikrinti efektyvų technologinį progresą Lietuvoje. Tvari ekonomika ir energetinė nepriklausomybė – nedalomi principai, kuriais vadovausiuosi. Bendradarbiaudamas su Seimu ir Vyriausybe imsiuosi lyderystės, kad investicijos į skaidrią mokesčių sistemą, tiesiogines užsienio investicijas, eksporto skatinimą, technologinių inovacijų vystymą, taptų pagrindu užtikrinant tvarų šalies ekonominį augimą. 

I. SPRENDIMAI TECHNOLOGINIO VIRSMO LAIKOTARPIU

  • Institucija, atsakinga už šalies skaitmeninimą. Lietuvoje turi būti sukurta valstybinio lygio institucija, atsakinga už visą skaitmeninės ekonomikos domeną. Be virsmo technologijų, ši institucija turėtų sujungti ir kitų šalies įstaigų atsakomybei priklausančias sritis – kibernetiką iš Krašto apsaugos ministerijos, komunikacijas – iš Susisiekimo ministerijos.
  • Valstybė – protingas reguliuotojas. Valstybė privalo įgalinti ekonominės veiklos procesus šalyje per investicijas bei dalies rizikos prisiėmimą. Esame maža rinka, todėl valstybinių rinkos priežiūros institucijų – Konkurencijos, Viešųjų pirkimų ir kitų tarnybų veikla turi padėti vartotojams, o ne kurti dirbtines biurokratines kliūtis.

II. DIRBTINIS INTELEKTAS TURI TARNAUTI ŽMOGUI

  • Bendras darbas ES. Privalome ne likti tik stebėtojais, o priešingai – ES institucijose imtis lyderystės kuriant pažangią reguliacinę aplinką dirbtinio intelekto naudojimui viešajame ir privačiame sektoriuje. Būtina identifikuoti dirbtinio intelekto rizikas ir galimybes šalies ekonomikai, švietimui, medicinai, valstybinėms paslaugoms ir apsaugoti šias sritis nuo potencialių grėsmių ir rizikų.
  • Aiški ir lanksti DI strategija. Turime įteisinti specialų žymėjimą visiems produktams ir paslaugoms, kurias kuriant ar vystant buvo naudojami dirbtinio intelekto algoritmai. Valstybė privalo turėti aiškią DI strategiją, leidžiančią kurti įrankius, padėsiančius identifikuoti sukčiavimą ir manipuliacijas pasitelkiant DI. Privalome užtikrinti žmogaus įsitraukimą sprendžiant bet kokius ginčus, paremtus DI sprendimais.

III. TVARI ENERGETIKA

  • Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra. Turime skatinti Atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą Lietuvoje pagal aukščiausius skaidrumo standartus atsižvelgiant į bendruomenių lūkesčius: jūroje, ant žemės, ant pastatų stogų, remdamiesi suvartojamos ir eksportuotos energijos kiekiais ir būtinybe pereiti prie neutralios klimatui šalies strategijos.
  • Žaliosios energetikos nauda gyventojams. Šalia atsinaujinančių išteklių energijos įrenginių gyvenančių bendruomenių interesai turi būti saugomi, mažinamas neigiamas poveikis aplinkai ir dalijamasi sukuriama verte. Privalome sukurti paramos priemones elektros energijos kaupimo įrenginiams, leisiantiems mažinti elektros energijos kainas verslui ir gyventojams.
  • Energetikos eksportas – galimybė Lietuvai. Privalome padėti Lietuvai tapti AEI eksportuojančia valstybe, užtikrinti AEI investicijų atsiperkamumą gyventojams ir žaliosios gamybos plėtojimą. Investuoti į tarpsisteminių jungčių su Europa tiesimą.

IV. SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪRA, ĮGALINANTI EKONOMIKĄ

  • Lietuvos oro uostų potencialo išnaudojimas. Privalome gerinti Lietuvos oro uostų susisiekimą su svarbiausiais Europos miestais, investuoti į turizmo verslo atgaivinimą, ypatingą dėmesį skirdami vietos ir sveikatingumo turizmui, tai laikydami viena iš valstybės prioritetinių krypčių.
  • Lietuva – jūrinė valstybė. Konsoliduodami valstybės, savivaldos, verslo ir bendruomenių resursus, per artimiausius keletą metų turime sutvarkyti ir išplėtoti pajūrio uostų infrastruktūrą. Turime siekti, kad Lietuva taptų patraukliu ir reikšmingu Baltijos jūros centru. Imdamiesi ryžtingų sprendimų, galime ne tik plėtoti turizmą, bet ir efektyviai reaguoti į ekstremalias situacijas, užtikrindami įrangos ar ginkluotės priėmimą bei sklandesnį sąjungininkų atvykimą.

Vieninga ir susitelkusi visuomenė

Vieningumas ir susitelkimas vardan šalies ir žmonių saugumo turi prasidėti nuo visų valstybės valdžių bendradarbiavimo ir susitelkimo bendriems tikslams. Tik kurdami dialogą tarp šalies lyderių, institucijų ir telkdami visuomenę, galime sukurti saugią socialinę, ekonominę aplinką Lietuvos žmonėms dirbti, kurti ir gyventi oriai. Asmeniškai sieksiu dialogo ir susitarimo tarp valdžių ir telksiu visuomenę skatindamas joje pakantumą, pagarbą kiekvienam žmogui, jo teisėms ir laisvėms. Bendradarbiaudamas su Seimu ir Vyriausybe, sieksiu, kad be jokių išlygų būtų gerbiamos žmogaus teisės, lyčių lygybė, o teisė į prieinamą socialinę ir sveikatos apsaugą, teisinę gynybą ir teisingumą, nepriklausomai nuo socialinės, finansinės padėties, gyvenamosios vietos ar pareigų, būtų ne privilegija, o realybė. 

I. TEISINGUMAS IR ŽMOGAUS TEISĖS

  • Atkurtas pasitikėjimas institucijomis. Privalome stiprinti visuomenės pasitikėjimą Lietuvos teismų sistema ir užtikrinti teismų sistemos atvirumą, didinti visuomenės teisinį švietimą. Privalome kovoti su korupcija, įtvirtindami atsakomybės už korupcinius nusikaltimus neišvengiamumą, griežtindami atsakomybę ir bausmes, ilgindami tokių nusikaltimų senaties terminus.
  • Sustiprinti valstybės institucijų pajėgumai. Privalome stiprinti valstybės institucijų pajėgumą veikti per krizes, ekstremalias situacijas, nepaprastąją padėtį ar pandemiją. Turime užtikrinti, kad bet kokie žmogaus teisių ribojimai susidarius ekstremaliai situacijai būtų nustatomi tik laikinai ir pratęsiami tik su Seimo leidimu. Turime didinti teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų pareigūnų skaičių regionuose, užtikrindami pareigūnų profesionalų rengimą, motyvacines priemones ir socialines garantijas.

II. GARANTUOTAS SOCIALINIS SAUGUMAS

  • Lietuva be pamirštų žmonių. Lietuvoje begali būti pamirštų žmonių. Turime užtikrinti valstybės įstaigų pagarbų požiūrį į kiekvieną žmogų, nulinę tolerancija smurtui ir stabilią socialine bei psichologine aplinką gyventi. Tai pasiekti galime įtvirtindami paprastumą ir aiškumą socialinės apsaugos sistemoje. Turime minimalizuoti biurokratiją; užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą; sukurti ginčų nagrinėjimo institutą, į kurį gyventojai turėtų teisę kreiptis dėl netinkamai suteiktų socialinių paslaugų.
  • Sukurta tvari pensijų sistema. Privalome rasti galimybių neribotam laikui sustabdyti II pensijų pakopos įmokas, sumažindami pensijų fondų turto mokesčius ir užtikrindami gyventojų teisę svarbiais atvejais išsiimti savo sukauptų lėšų išėmimo iš fondų tvarką. Privalome priartinti Lietuvos pensijų kaupimą prie tvarių vakarietiškų modelių, nukreipdami valstybės prioritetus į profesinių fondų plėtrą.
  • Reali ir veiksminga šeimų politika. Išlaidos auginant vaikus auga, todėl turime užtikrinti, kad šeimos, auginančios vaikus, gautų realią pagalbą. Turime pasirūpinti, kad būtų sparčiau indeksuoti vaiko pinigai, mokamos adekvačios vaiko priežiūros išmokos visoms šeimoms (ne tik gaunančioms mažiausias pajamas), įvestas nemokamas visų mokinių maitinimas ugdymo įstaigose.
  • Apsaugoti silpniausi. Privalome užtikrinti jautrią, profesionalią ir efektyvią vaiko teisių apsaugą, draugišką vaikui ir šeimai, turime visomis išgalėmis mažinti smurtinį elgesį artimoje aplinkoje ir iš šeimos paimamų vaikų skaičių, užtikrindami prieinamą, laiku teikiamą pagalbą tėvams.

III. STIPRI SAVIVALDA – STIPRUS VALSTYBĖS PAMATAS

  • Savarankiškumo didinimas. Daugiau laisvės, demokratijos ir savarankiškumo vietos savivaldoje. Turime šalinti perteklinius savivaldybių skolinimosi suvaržymus, sukurdami specialų finansinį instrumentą savivaldybių paskoloms ar garantijoms, sudaryti bendruomenėms sąlygas dalyvauti perskirstant lėšas, remiantis dalyvaujamojo biudžeto principais. Vietos bendruomenės privalo dalyvauti kuriant miestų ir rajonų plėtros viziją.
  • Regioninio verslo skatinimas. Turime spartinti regioninio verslo augimą ir plėtrą, pasitelkdami efektyvias kompleksines pagalbos priemones, ekspertines konsultavimo paslaugas, verslo inkubavimo paslaugas bendradarbystės centruose, visiems pasiekiamą verslo kompetencijų ugdymą ir mentorystę.

Globaliems iššūkiams pasirengęs žmogus

Siekdami sukurti klestinčią valstybę, turime investuoti į žmogų, jo išsilavinimą ir sveikatos apsaugą. Proveržis Lietuvos švietimo ir sveikatos sistemose būtinas jau šiandien. Todėl kartu su Vyriausybe sieksiu, kad Lietuvos švietimas ir sveikatos apsauga – du poliai, leidžiantys šaliai ir jos gyventojams užsitikrinti konkurencingas pozicijas globaliame pasaulyje, taptų prioritetu ne valdžios institucijų programose, o realiame gyvenime. 

I. KOKYBIŠKA SVEIKATOS APSAUGA – NE PRIVILEGIJA, O BŪTINYBĖ

  • Sveikatos apsaugos sistemos stiprinimas. Kiekvieno žmogaus sveikatos priežiūra turi būti ne tariamas, o tikras valstybės prioritetas. Turime užtikrinti, kad valstybės sveikatos apsaugos sistema būtų orientuota į vidutinės sveikos gyvenimo trukmės ilgėjimą, efektyviai prisidėtų prie ligų prevencijos ir leistų formuoti draugiškesnę aplinką sveikatai, o jai sutrikus – priežiūra būtų efektyvi.
  • Jaunosios kartos ugdymas ir sveikos gyvensenos paskatų sistema. Privalome sukurti paskatų sistemą, motyvuojančią gyventojus sveikiau gyventi, dalyvauti prevencinėse programose, mokymuose apie sveiką gyvenseną. Rūpindamiesi jaunąja karta, turime didinti neformaliajam ugdymui skirtą mokinio krepšelį ir įteisindami naują mokinio sporto krepšelį.
  • Eilių mažinimas gydymo įstaigose. Privalome reguliuoti pacientų srautus algoritmais, tobulinti registracijos pas gydytojus tvarką. Pacientų, kenčiančių nuo sunkių ligų, gydymą būtina centralizuoti universitetinėse ligoninėse, o lengvesnių sveikatos sutrikimų atvejais gydymo paslaugų teikimą užtikrinti arčiau gyventojų.
  • Sveikatos priežiūros veiklų plėtra. Būtina plėtoti veiksmingas sveikatos priežiūros paslaugas, išskirtinį dėmesį skiriant efektyvios prevencijos, sveikatos stiprinimo ir ankstyvosios ligų diagnostikos sistemos sukūrimui, panaikinti viršutines amžiaus ribas prevencinių programų dalyviams.
  • Motyvuojantis atlyginimas. Privalome užtikrinti sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojams deramą darbo užmokestį, orias darbo sąlygas, peržiūrėti darbo krūvius. Turime užtikrinti, kad mobingas sveikatos sektoriuje turi būti netoleruotinas.
  • Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo modernizavimas. Tinklo modernizavimas ir plėtra turi atitikti visų Lietuvos gyventojų poreikius, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties. Turime spręsti sveikatos priežiūros specialistų trūkumo ir netolygaus pasiskirstymo problemas, didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių medicinos ir slaugos studijų programose.

II. NUOLAT TOBULĖJANTIS ŽMOGUS

  • Ambicinga švietimo politika. Globaliems iššūkiams pasirengęs žmogus – valstybės klestėjimo pagrindas. Todėl, bendradarbiaudamas su švietimo bendruomene, Vyriausybe, sieksiu, kad Lietuvos švietimo sistema žengtų koja kojon su naujovėmis ir technologijomis. Turime didinti ugdymo įstaigų savarankiškumą, finansavimą, mažinti mokytojams tenkančią biurokratinę naštą, plėsti neformaliojo švietimo institucijų veiklą ir didinti jų prieinamumą.
  • Konkurencingas mokytojų atlyginimas. Užtikrinti konkurencingą ir motyvuojančią mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų apmokėjimo sistemą – valstybės garbės reikalas. Turime užtikrinti, kad būtų pakankamai dėmesio skiriama švietimo pagalbos specialistų kompetencijoms, užtikrinant mokiniui reikalingą pagalbos specialistų skaičių ir tinkamą edukacinę aplinką.
  • Ugdyti jauną žmogų turime ne tik mokyklos suole. Turime dėti visas pastangas, kad Lietuva ugdytų patriotišką, savimi pasitikintį, sveiką, konkuruoti globalioje darbo rinkoje gebantį žmogų. Tam vien formalaus švietimo nepakanka. Todėl privalome didinti neformaliojo vaikų švietimo krepšelį ir nuolat jį indeksuoti.

Giedrimas Jeglinskas

Mano patirtis

Mano patirtis

Šiuo metu esu prestižinio JAV geopolitikos analitinio centro „Atlantic Council“ ekspertas geopolitikos, valstybių atsparumo, saugumo, gynybos ir klimato kaitos poveikio klausimais.

Esu 44 m. amžiaus, auginu tris vaikus. Visi trys mano sūnūs gimė skirtinguose žemynuose – Amerikoje, Azijoje bei Australijoje – ir šiuo metu gyvena Lietuvoje.
Nacionalinio saugumo ir verslo administravimo studijos
Gimiau Kaune ir ten baigiau Kauno technologijos universiteto gimnaziją. Esu pirmasis lietuvis, baigęs prestižinę JAV sausumos pajėgų West Point akademiją. Džordžtauno universitete Vašingtone įgijau nacionalinio saugumo magistro laipsnį ir vienoje geriausių pasaulyje Kolumbijos universiteto verslo mokykloje Niujorke – verslo administravimo magistro laipsnį.
Click Here
Apsisprendimas tarnauti Lietuvos kariuomenėje
Po studijų JAV grįžau į Lietuvą ir apsisprendžiau penkerius metus skirti tarnybai Lietuvos kariuomenėje, kur tarnavau Geležinio Vilko pėstitininkų brigadoje ir karinėje žvalgyboje. Esu įsitikinęs, kad tarnyba kariuomenėje ir tolesnė karjera Krašto apsaugos ministerijos ypatingos svarbos struktūrose man padėjo Lietuvos ateities viziją matyti neatsiejamą nuo šalies saugumo ir patriotizmo, o studijų metais įgautos ekonominės žinios leidžia įžvelgti dabartinio ekonominio ir socialinio šalies pasirengimo gintis spragas.

Tarnyba kariuomenėje ir tolesnė karjera KAM ypatingos svarbos struktūrose padėjo Giedrimui Lietuvos ateities viziją matyti neatsiejamą nuo šalies saugumo ir patriotizmo. Savo ruožtu gilios ekonominės žinios leido įžvelgti dabartinio ekonominio ir socialinio šalies pasirengimo gintis spragas.
Click Here
Vietoj karjeros banke, darbas krašto apsaugos ministerijoje
Po penkerių metų tarnybos Lietuvos krašto apsaugos sistemoje buvau pakviestas dirbti tarptautiniame „Citigroup“ banke. Jam teko darbuotis Niujorke, Tokijuje, Singapūre, Sidnėjuje ir Varšuvoje. Darbas skirtinguose pasaulio žemynuose, dalyvaujant sudėtingose tarptautinėse derybose man suteikė neįkainojamos tarpkultūrinio bendravimo, diplomatijos ir derybinės patirties.

2017 m. Premjero Sauliaus Skvernelio pakviestas išskaidrinti krašto apsaugos sistemą po „auksinių šaukštų“ skandalo, palikau viceprezidento postą „Citigroup“ banke ir pasirinkau dirbti Lietuvos Respublikos Vyriausybėje.

Kaip krašto apsaugos viceministras, trejus metus buvau atsakingas už krašto apsaugos įsigijimų skaidrinimą, infrastruktūros vystymą ir gynybos pramonės atgaivinimą. Prie komandos prisijungiau su aiškia vizija – didinti Lietuvos saugumą įgalinant Lietuvos kariuomenės pajėgumus.
Click Here
Pirmasis lietuvis tapęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju
2019 metų pabaigoje tapau NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pavaduotoju. Šiose politinėse pareigose mano pagrindinė užduotis buvo politinė diplomatija stiprinant NATO aljansą sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu.

Nuolat dirbau su sąjungininkų ambasadoriais bei politiniais lyderiais, kuravau Aljanso finansų valdymą, žmogiškuosius resursus ir technologines investicijas. Kaip didelį pasiekimą vertinu tai, kad mano tarnybos NATO metais aljanso finansiniai biudžetai išaugo daugiau nei 20 procentų, o mano inicijuota NATO Inovacijų fondo idėja buvo įgyvendinta jau 2022 metais – 1 milijardo eurų vertės fondas sėkmingai veikia, kurdamas vertę visiems sąjungininkams.
Previous slide
Next slide

Nacionalinio saugumo ir verslo administravimo studijos

Gimiau Kaune ir ten baigiau Kauno technologijos universiteto gimnaziją. Esu pirmasis lietuvis, baigęs JAV sausumos pajėgų Vest Pointo (West Point) akademiją. Džordžtauno universitete Vašingtone įgijau nacionalinio saugumo magistro laipsnį ir Kolumbijos universiteto verslo mokykloje Niujorke – verslo administravimo magistro laipsnį.

Man 44 m., auginu tris vaikus. Šiuo metu esu JAV geopolitikos analitinio centro „Atlantic Council“ ekspertas geopolitikos, valstybių atsparumo, saugumo, gynybos ir klimato kaitos poveikio klausimais.

Apsisprendimas tarnauti Lietuvos kariuomenėje

Po studijų JAV grįžau į Lietuvą ir apsisprendžiau penkerius metus tarnauti Lietuvos kariuomenėje, Geležinio Vilko pėstininkų brigadoje ir karinėje žvalgyboje.

Esu įsitikinęs, kad tarnyba kariuomenėje ir tolesnė karjera Krašto apsaugos ministerijos ypatingos svarbos struktūrose man padėjo Lietuvos ateities viziją matyti neatsiejamą nuo šalies saugumo ir patriotizmo, o studijų metais įgautos ekonominės žinios leidžia įžvelgti dabartinio ekonominio ir socialinio šalies pasirengimo gintis spragas.

Pirmasis lietuvis, tapęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju

2019 m. pabaigoje tapau NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pavaduotoju. Einant šias pareigas mano pagrindinė užduotis buvo politinė diplomatija, stiprinant NATO aljansą sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu.

Nuolat dirbau su sąjungininkų ambasadoriais ir politiniais lyderiais, kuravau aljanso finansų valdymą, žmogiškuosius resursus ir technologines investicijas. Kaip didelį pasiekimą vertinu tai, kad tarnybos NATO metais aljanso finansiniai biudžetai išaugo daugiau nei 20 proc., o mano inicijuota NATO Inovacijų fondo idėja buvo įgyvendinta jau 2022 m. – 1 mlrd. eurų vertės fondas sėkmingai veikia, kurdamas vertę visiems sąjungininkams.

Vietoj karjeros banke – darbas Krašto apsaugos ministerijoje

Po penkerių metų tarnybos Lietuvos krašto apsaugos sistemoje buvau pakviestas dirbti tarptautiniame „Citigroup“ banke. Man teko darbuotis Niujorke, Tokijuje, Singapūre, Sidnėjuje ir Varšuvoje. Darbas skirtinguose  žemynuose, dalyvaujant sudėtingose tarptautinėse derybose suteikė neįkainojamos tarpkultūrinio bendravimo, diplomatijos ir derybinės patirties.

2017 m. Premjero Sauliaus Skvernelio pakviestas išskaidrinti krašto apsaugos sistemą po „auksinių šaukštų“ skandalo, palikau viceprezidento postą „Citigroup“ banke ir pasirinkau dirbti Lietuvos Respublikos Vyriausybėje.

Kaip krašto apsaugos viceministras, trejus metus buvau atsakingas už krašto apsaugos įsigijimų sistemą ir jos skaidrinimą, infrastruktūros vystymą ir gynybos pramonės atgaivinimą. Prie komandos prisijungiau su aiškia vizija – didinti Lietuvos saugumą įgalinant Lietuvos kariuomenės pajėgumus.

Kurkime saugią Lietuvą, kurioje svarbus kiekvienas

Kurkime saugią Lietuvą, kurioje svarbus kiekvienas

Mane palaiko

Mane palaiko

Giedrimas Jeglinskas yra labiausiai kvalifikuotas ir turintis reikiamą patirtį kandidatas į Lietuvos Prezidentus. Karininkas, ekonomistas, sukaupęs neįkainojamą vadovavimo ir derybinę patirtį NATO ir tarptautiniame banke, ryžtingas, viską savo jėgomis pasiekęs žmogus. Žmogus, galintis telkti ir demonstruoti tikrą lyderystę, kokios sudėtingu Lietuvai laikotarpiu ypatingai trūksta. Šiandien, kai nesusikalbėjimas, ambicijos ir negebėjimas priimti sprendimų yra kasdienybė, Lietuvai reikia žmogaus galinčio sugrąžinti aukštą politinę kultūrą ir profesionalumą į šalies valdymą. Palaikau ir kviečiu visus palaikyti Giedrimą Jeglinską – kandidatą, kurio Lietuvai reikia šiandien.

Saulius Skvernelis

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.

Giedrimo Jeglinsko lyderystė ir tarptautinė patirtis dirbant NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju, krašto apsaugos viceministru, finansų sektoriuje skirtinguose kontinentuose, šiandien yra svarbi Lietuvai, todėl džiaugiuosi, kad jis priėmė iššūkį dalyvauti LR Prezidento rinkimuose. Tokios patirties turinčių lyderių Lietuvai labai reikia, todėl linkiu jam sėkmės, o visus kitus kviečiu palaikyti jį prezidento rinkimuose.

Andrius Vilkauskas

KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas.

Giedrimas ne tik pirmasis lietuvis, tapęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju, buvęs Krašto apsaugos viceministras, ekonomistas bei gynybos ekspertas, įgijęs ne vieną bakalauro ir magistro laipsnį prestižiniuose JAV universitetuose, bet ir trijų sūnų tėtis, išmainęs gerai apmokamą darbą užsienyje ir sugrįžęs į gimtinę, siekiant dirbti vardan Lietuvos ir jos žmonių gerovės. Džiaugiuosi ir suprantu, jog Giedrimas nežarsto tuščių pažadų, tačiau į esamą valstybės ekonominę ir geopolitinę situaciją žvelgia racionaliai ir apgalvotai. Lietuvos žmonėms reikia saugios, turtingos ir vieningos valstybės, o būtent tai ir yra pagrindinė ašis, aplink kurią Giedrimas projektuoja tikslius siūlymus ir lūkesčius mūsų visų valstybės ateičiai!

Ignas Janeliūnas

Jaunųjų demokratų sąjungos narys.

Kodėl Giedrimas? Todėl, kad tai geriausias kandidatas, kokio Lietuvai reikia šiandien. Jis ramiai ir nuosekliai siekia to, kam yra pasiruošęs – vadovauti valstybei, kuriai šiandien reikia tikro žmogaus, suprantančio, kaip veikia tarptautiniai vandenys, kaip vyksta derybos, kaip priimami sprendimai reikalingi ne tik valstybei, bet ir visam NATO blokui. Giedrimo patirtis pasako viską – jis nesirenka lengvų kelių ir jis yra taikos kandidatas, žinantis, galintis ir norintis padėti mūsų šaliai tapti saugiausia vieta žemėje. Tikiu, kad jis tai gali padaryti. Kviečiu jus visus palaikyti Giedrimo kandidatūrą savo parašu jau šiandien, kad šis žmogus galėtų įnešti daugiau vakarietiškos patirties, diplomatijos ir kompetencijos į Lietuvos politinę areną.

Virginijus Sinkevičius

Europos komisijos narys.

LR Prezidento rinkimuose balsuosiu už Giedrimą Jeglinską. Jis, patyręs ekonomistas, užsienio politikos ir saugumo ekspertas, pasiekęs karjeros aukštumų, yra paprastas žmogus  – be arogancijos, be išdidumo, be išankstinių nuostatų, kurios būdingos daugumai mūsų vidaus politikos grandų. Giedrimas į Lietuvos politiką grąžina balansą tarp profesionalumo einant aukščiausias pareigas ir nuoširdaus rūpesčio kiekvienu žmogumi. Giedrimas yra tarsi prezidentas su švarku ir džinsais – išlaikantis balansą tarp to, kas reikalauja išskirtinių kompetencijų, tačiau tuo pačiu ir labai žmogiškas, suprantantis kasdienius mūsų rūpesčius.

Fausta Roznytė

Jaunųjų demokratų sąjungos pirmininkė.

Kandidato į prezidentus Giedrimo Jeglinsko išsilavinimas bei patirtis, gebėjimas realiai vertinti situaciją ir žinojimas, kaip užtikrinti saugų gyvenimą Lietuvoje – įrodymas, kad šalies gynyba gali būti saugiose rankose. Giedrimo Jeglinsko kompetencija įtikina, kad Lietuvos žmonių saugumas, galimybė kurti socialiai teisingą, politiškai ir ekonomiškai stabilią valstybę – pats svarbiausias ir realiai įgyvendinamas tikslas. Todėl asmeniškai pasisakau už šį kandidatą ir kviečiu prie to prisidėti Jus.

Zigmantas Balčytis

Lietuvos Respublikos Seimo narys,
Audito komiteto pirmininkas.

Bendraukime

Bendraukime

Ačiū visiems už sveikinimus 🎂. Šį kartą darbingą gimtadienį “švenčiau” kitaip 🙂 Dėkingas komandai studijoje ir visiems palaikiusiems prie TV ekranų 📺.

118

Užtruko, bet niekada neabejojau JAV Kongreso sugebėjimu pasielgti teisingai 🇺🇸🤝🇺🇦. Sakau ir sakysiu, kad mūsų ir visos Europos tikslas - stipri ir vieninga Amerika. Turime dar labiau stiprinti dar glaudesnius diplomatinius santykius. Ačiū JAV ir Atstovų Rūmų pirmininkui Mike Johnson už lyderystę 🇱🇹🤝🇺🇸

33

Kol mūsų “lyderiai” miega ir vis dažniau nepagrįstai gasdina Donaldo Trumpo sugrįžimu, Lenkijos Prezidentas Duda dirba. Pasikartosiu dar kartą, mums reikia Amerikos čia, Europai reikia stiprios Amerikos, Ukrainai reikia stiprios ir įsitraukusios Amerikos. JAV išlieka vienintele Lietuvos strategine partnere. Tikiu amerikiečiai išsirinks sau geriausią prezidentą. Aš dirbsiu su bet kuriuo iš jų, nes JAV vaidmuo Lietuvos saugumui yra nepakeičiamas. 🇱🇹🤝🇺🇸 #SaugiLietuva #WeAreNATO

18

Prisijunk prie mano komandos!

Prisijunk prie mano komandos!

Naujienos

Naujienos

Kontaktai

Kontaktai

Štabo vadovas

komunikacija@giedrimasjeglinskas.lt​

Tel. +370 865 000 69

Būstinės adresas

Jasinskio g. 17-51, Vilnius, LT-01111

Siūlyk savo idėją Lietuvai

Siūlyk savo idėją Lietuvai

Padėk tiesti kelią į saugesnę ir stipresnę Lietuvą!
Search
Close this search box.