Nors šiandien daug kalbama apie rizikas regiono saugumui, Lietuva per visą savo istoriją nebuvo tokia saugi, kaip dabar, kai mūsų valstybingumą ir piliečių saugumą užtikrina narystė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje – NATO. Narystė, kuriai šiandien sukanka 20 metų.
Prieš 22 metus atvykęs į Vilnių JAV prezidentas George’as W. Bushas sakė: „Baimės, vienatvės ir netikrumo ilga naktis baigėsi. Jūs jungiatės prie stiprios ir augančios NATO šeimos. Mūsų sąjungos nariai tvirtai įsipareigoja ginti vieni kitus, ir kiekvienas, nusprendęs pasirinkti Lietuvą savo prieše, taps Jungtinių Amerikos Valstijų priešu.”
Apie tokias saugumo garantijas šimtus metų gyvuojanti Lietuvos valstybė galėdavo tik svajoti.
Šiandien gana retai išgirsime kalbant apie kitą svarbų narystės NATO aspektą: ekonominį. O juk būtent narystė NATO suteikia tą saugumą, kuris yra esminė sąlyga į mūsų šalį ateinantiems investuotojams.
Nuo Lietuvos įstojimo į NATO tiesioginės užsienio investicijos išaugo nuo 5 iki 33 mlrd. eurų. Tuo metu bendrasis vidaus produktas gyventojui ūgtelėjo nuo 50 proc. Europos Sąjungo vidurkio iki 90 proc. Tai tikrai įspūdingi skaičiai, liudijantys ir Lietuvos žmonių pastangas, ir narystės NATO ekonomiškai apčiuopiamą naudą.
NATO saugumo skėtis virš Lietuvos apsaugojo mūsų ekonomiką nuo visų sukrėtimų, kurie ją galėjo ištikti nuo Rusijos karo Gruzijoje 2008 metais iki Krymo ir Donbaso okupacijos 2014 metais.
Lietuvos ekonomika nenustojo augti ir nuo 2015 metų pradėjus didinti gynybinius pajėgumus, skiriant vis daugiau biudžeto asignavimų krašto apsaugai. Investicijos į saugumą duoda akivaizdžią ekonominę grąžą, nes tik saugioje visuomenėje verslai ir žmonės klesti, o užsienio investuotojai pasitiki mumis ir ateina čia su kapitalu.
Lietuvos gynybos biudžetas nuo 2015 m. iki dabar išaugo penkiagubai, tuo metu Lietuvos ekonomika išaugo nuo 36 mlrd iki 62 mlrd eurų. Jos augimo tempas sumažėjo tik 2020-aisiais – Covid pandemijos – metais.
Šie skaičiai paneigia spekuliacijas, esą didindami krašto apsaugos biudžetą mes skriaudžiame savo ekonomiką. Saugi valstybė sukuria prielaidas stipriai ekonomikai, o klestinti ir dinamiška ekonomika būtina kuriant saugią šalį. NATO, savo ruožtu, veikia ir veiks kaip saugumo ir ekonominės pažangos garantas.
Ko NATO negali ir neprivalo garantuoti – tai veiksminga socialinė politika. Deja, mūsų Gini koeficientas, kuriuo matuojama visuomenių ekonominė nelygybę, yra vienas prasčiausių Europos Sąjungoje. Todėl atsakinga socialinė politika turi tapti itin svarbiu dėmeniu užtikrinant geresnį ir visavertį Lietuvos piliečių gyvenimą.
Visi gerai žinome, kas yra didžiausias Lietuvos priešas. Tačiau galvodami apie tai, kaip būti saugiems Rusijos kaimynystėje, turime niekados nepamiršti, kad saugome nuo Rusijos ne tik savo teritoriją, bet pirmiausia – joje gyvenančius žmones, jų gerovę ir laisvę. Socialinė gerovė ir socialinis saugumas yra neatsiejama ir labai svarbi viso šalies saugumo dalis. Valstybės sienas giname dėl žmonių, o ne dėl pačių sienų.
NATO toliau stiprėja, nes sąjungininkai vis geriau suvokia gynybos išlaidų svarbą. Tik stipresnis aljansas sugebės apginti laisvę ir išsaugoti taiką Vakaruose.
Džiaugdamiesi augančiais gynybiniais pajėgumais iš minėdami NATO dvidešimtmetį, neturėtume pamiršti, kad NATO – tai ne tik karinis aljansas, užtikrinantis savo narių saugumą, bet ir ekonomikos variklis, ir galimybė jo nariams rūpintis kiekvienu savo piliečiu, siekiant didesnio socialinio teisingumo.
